zle
91žlėmas — žlė̃mas sm. (2), žlėmas (1) KŽ 1. sing. KŽ žr. žlėmai. 2. scom. Lkv niekam vertas, netikęs žmogus: Iš tokio žlė̃mo ko norėti Žr. ^ Apsileidęs kaip žlėmas Rt …
92žleb — žlèb interj. kartojant nusakomas rijimas, ėdimas: Karvė priejo, žlèb žlèb i surijo Rs. Katras slabniai tepaėda žleb žleb būdamas ligo[je], tas žlebno[ja] J …
93žleberiuoti — žlẽberiuoti, iuoja, iavo, žleberiuoti, iuoja, iãvo 1. žr. žleberioti 2: Žleberiuoti knygą BŽ522. Kad ana supranta, galėtų i žlẽberiuoti, al nebšneka Pln. 2. žr. žleberioti 3: Jaunoji karta išmokusi gudiškai bei lenkiškai šiek tiek žleberiuoti… …
94žlebioti — žlẽbioti, ioja, iojo tr. J sunkiai kramtyti, vatuloti: Žlẽbio[ja] žlẽbio[ja] vieną kąsnį Sd …
95žlebtelti — žlèbtelti, i ( ia), ėjo žr. žlebtelėti: 1. Žlebteli kokį žodį per neatsargumą, paskui tardo Gs. Žinai, žlebtelsi puse lūpų, o man – kukuok. Rupkės, dar atimt gali arklį, ką manai V.Bub. 2. Žodį žlèbtelia – iš to piktumas Gs. Į akis žlèbtelt… …
96žlebterėti — žlèbterėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo Rtr, KŽ žr. žlebtelėti: 1. Kbr, Prk Dūdjonienė nenoriai nusišypsojo, mane pamačiusi, ir taip pat nenoriai žlebterėjo vieną kitą žodį I.Simon. 2. Snt Mažu ką daugiau būtų žlèbterėjęs, – tai būtų ir išvežę Pjv. Jei… …
97žlebti — žlèbti, žlem̃ba, žlẽbo intr. Rtr, RŽ, NdŽ, KŽ, LKKIII24; Š 1. glebti, bliukšti nuo drėgmės, sunkumo, nuovargio: Lyja, pėdai baisiausi, varpos žlem̃ba Ūd. Tiek nusivariau, kad kojos pačios žlem̃ba Krs. 2. J, NdŽ dribti, smukti, darytis silpnam,… …
98žleburnoti — žlẽburnoti, oja, ojo tr., intr. barti, burnoti: Tu ant manęs žlẽburnoji ir žlẽburnoji be reikalo Ds …
99žlegis — žlẽgis, ė smob. (2) kas sušlapęs, sumirkęs: Tas žlẽgis, kurs sušlapęs J. ^ Šlapias kaip žlẽgis, kad sučiunška, sušlampa J …
100žlegterėti — žlègterėti, ėja ( ia NdŽ, KŽ) ėjo 1. Š, Mrs žr. 1 žlegtelėti 2: Drauge su griūvančiu staliuku žlegterėja žemėn, išplėšęs lempos gembę B.Sruog. Staiga vežimas krestelėjo, o mes abu išlėkėme ir žlegterėjome į smėlį rš. Tankas žlegterėjo į pakelės… …
