Dissolvent
Dissolvent Dis*solv"ent, n. 1. That which has the power of dissolving or melting other substances, esp. by mixture with them; a menstruum; a solvent. [1913 Webster]

Melted in the crucible dissolvents. --A. Smith. [1913 Webster]

The secret treaty of December acted as an immediate dissolvent to the truce. --Mothley. [1913 Webster]

2. (Med.) A remedy supposed capable of dissolving concretions in the body, such as calculi, tubercles, etc. [1913 Webster]


The Collaborative International Dictionary of English. 2000.

Look at other dictionaries:

  • dissolvent — dis*solv ent, a. [L. dissolvens, entis, p. pr. of dissolvere.] Having power to dissolve power to dissolve a solid body; as, the dissolvent juices of the stomach. Ray. [1913 Webster] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • dissolvent — [di zälv′ənt, dizôlv′ənt] adj. [L dissolvens, prp. of dissolvere] that can dissolve other substances n. a dissolvent substance; solvent …   English World dictionary

  • dissolvent — /di zol veuhnt/, adj. 1. capable of dissolving another substance. n. 2. a solvent. [1640 50; < L dissolvent (s. of dissolvens, prp. of dissolvere). See DIS 1, SOLVENT] * * * …   Universalium

  • dissolvent — dis·sol·vent diz äl vənt, ȯl adj SOLVENT dissolvent n * * * dis·sol·vent (dĭ zolґvənt) 1. a solvent medium. 2. a medicine capable of dissolving concretions within the body. 3. solvent; capable of dissolving substances …   Medical dictionary

  • dissolvent — tirpiklis statusas T sritis chemija apibrėžtis Skystis, tirpinantis kietąją ar dujinę medžiagą. atitikmenys: angl. dissolvent; solvent rus. растворитель …   Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

  • dissolvent — tirpiklis statusas T sritis chemija apibrėžtis Tirpalo komponentas, kuriame ištirpinta kita medžiaga. atitikmenys: angl. dissolvent; solvent rus. растворитель …   Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

  • dissolvent — tirpiklis statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. dissolvent; solvent vok. Lösungsmittel, n rus. растворитель, m pranc. dissolvant, m; solvant, m …   Fizikos terminų žodynas

  • dissolvent — tirpiklis statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Cheminis junginys arba junginių mišinys, kuris tirpdo įvairias medžiagas ir sudaro tirpalą. Svarbesni tirpikliai: vanduo, alkoholiai, eteriai, esteriai (acetonas) ir kt. atitikmenys …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • dissolvent — tirpiklis statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Tirpalo sandas, kuriame ištirpinta kita medžiaga. atitikmenys: angl. dissolvent; solvent; vehicle vok. Lösungsmittel, n rus. растворитель, m …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • dissolvent — adj. & n. adj. tending to dissolve or dissipate. n. a dissolvent substance. Etymology: L dissolvere (as DISSOLVE) …   Useful english dictionary

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”